 |
"Mėnulis Saulužę vedė"
Mėnuo saulužę vedėPirmą pavasarėlį.
Saulužė anksti kėlės,
Mėnužis atsiskyrė.
Mėnuo viens vaikštinėjo,
Aušrinę pamylėjo.
Perkūns, didžiai supykęs,
Jį kardu perdalijo
Ko saulužės atsiskyrei?
Aušrinę pamylėjai?
Viens naktį vaikštinėjai?
Ryte Perkūnas išvažiavo pro vartus,
Ir užpykęs perkirto žaliajį ažuolą.
O ažuolėlis žaliasis,krauju pasipylė,
Liko aptaškyta krauju mano suknelė su vainikėliu.
Verkė dukrelė Saulužė,
Nuvytusius Ažuolo lapus,trys metus surinkinėjo.
Kur mieloji mama,man suknelės kraują nusiplauti?
Eik miela dukrelę,eik prie ežerėlio,
Kur susijungia devynios upės.
Kur brangioji mama,suknele džiovinsiuos?,
Kur aš skalbinius padžiausiu,kad vėjas prapūstu?
Dukrelę,darželyje,ten kur devynios rožės žydi.
Kur brangioji mama,baltają suknelę persirengsiu ?
Dukrelę,devintoj dienelėj,ten kur devynios saulelės patekės.
Lietuvių tautosakos mitologinė daina "Mėnuo Saulužę vedė"
AtsakytiPanaikintiPrieš keletą metų atsitiktinai radau lenkų istorikų forume temą "litewskie dajny"-"lietuviškos dainos",kur kiek supratau vienas Lietuvos bajoro palikuonis iš giminės archyvo įkėlė ranka rašytus rankraščių juodraščius lietuvių ir lenkų kalbomis,kuriuose buvo be visiems žinomo teksto dar niekur nematytas tęsinys,kurį aš papildžiau ir dabar jums skelbiu.