Mažosios Lietuvos rytprūsių Lietuvininkų patarlės ir posakiai.

Tikras nukaltas,tikras numaltas (Tas vaikas grynas tėvo.)
I jaunėlį pažvelgęs,pasakysi ar jis yra tėvo sunus.
Net geras žmogus gali būti piktas.
Kartais ir protingas gaidys gali savo snapą išsidilginti.
Prieš vėją nepapūsi.
Kvailam ir Liškė pranašauja.(Lischke greičiausiai vok.pavardė)
Bėgančių kiškių,tu niekaip nesulaikysi.
Miško vagies dar niekas niekad nepakorė.
Greitu laiku vokiečiai taps pro

tingi,tokie kaip ir Lietuviai.
Molis yra visų mūsu brolis.
Skrandį galima tik lengvai užkišti.
Sūnus kramsnodamas obuolį,ir savo vaikams paliks atšypusius dantis.
Mirtis neklausia tavo dantų.

Sukirmiję obuoliai krenta žemėn nesant vėjui,o žalias obuolys nukris tik su vėjo pagalba.
Žmogaus gyvenimas prabėga nepastebimai,kaip jūros puta.
Teisingumas tave pakorė,o taika tave mirtinai šunimis užkandžiojo.
Žmonės nori eiti mieliau kartu su laimingais žmonėmis, nei su varguoliais.
Su pareškom daugiau išloši versle nei su batais.[ pereškos tai terminas avalinės vartotas tik rytų Prūsijoje ]
Šiluma kaulų nelaužo.

Dvi svogūnų galvutės visada sau ras vietą.
Tau niekad nepriseis atidarinėti su nagais,jei turėsi sveikus dantis.                                             Skubėdamas-tik žmones prajuokinsi.
Ūkininko panagės visada juodos.
Vienas piktas žmogus gali perskirti ir su viena rakštimi pilną vėžimą.
Blogas sapnas ateina tankiau nei geras sapnas.
Ankstyvas svečias niekad nepasiliks nakčiai.
Turtingas žmogus visada pasipūtes ir nepatikimas.
Prastas prekybininkas nusipirks katę maiše.
Šuns balsas nepapuls i dangų.
Kiekvieno nagai išlenti i savo pusę.
Jis ėda,tarytum nukabintas nuo bado grandinės.
Jis bijosi,kaip velnias prieš perkūniją.
Jis eina didžiuodamasis,kaip Jokūbas tarp kiaulių.
Jis skuba,kaip vokietis danguje.
Kada tu rūpesčių prislėgtas prisiminsi savo gimtadienį,padaryk išneimanoma įmanomu.
Ne visada Joninių švenčių diena papuola gera.

Tu svajoji pakilti su gandrais,o nukrisi žemėn savo bobos padedamas.

Šaltai išsimiegosi alaus prisigėręs.
Tingus, kaip briedis.
Eiti i mišką be kirvio,kaip i bažnyčią be giesminyno.
Kas benutiktų Lietuviui bloga,jam visvien išeis i gerą.
Dievas davė dantis,duos ir duonos.
Prekiaukim kaip žydai,rokuokimės kaip broliai.
Šventas kaip kiaulė,švarus kaip kiaulių srūtos.
Už jūrų marių yra jautis vertas grašių,bet eik ir paimk jį kad geras.
Mano darbas pašerti karvę,o ta

vo darbas ją pamelšti.
Aš jam gerą padariau,o jis man duobę kasą.
Aš melžių karvę,o jis jai laiko už ragų.
Kieno vežime sėdi,to ir dainą dainuoji.
Kuo arčiau miesto,tuo gylesni tvenkiniai,ir piktesni šūnys.
Kiekviena višta kapstosi savaip.
Kai kurie žodžiai išeina žvirbliu,o sugryžta jaučiu.
Negali miegoti kada darbymetis.
Kviesdamas mane ant pečiaus,nesitikėk kad aš tau iškepsiu duonos.
Skola ne žaizda,ji savaime ne užgis.
Nedarydamas blogo kitiems,ir tau kiti blogu neatsilygins.

Ji rauda,kaip Vaichterienė su savo nauju rankšluoščiu.
Žiūrėdamas tiesiai akis,tada gali klausti kokia jo sveikata.
Tol, kol yra duona, badas yra aklas.
Nuo vilko bėgdamas,gali užsišokti ant meškos.
Kada sugebi pasidaryti pats,tada nereikia mokėti kitam.
Jeigu ką nors pasisodinai i vežimą,tai turi jį ir pamaitinti.
Jeigu kam jis nekartus,tai ir nesutrauks veido.
Kas gimė kuosa,tas ir liks kuosa,kas gimė povu tas ir liks povas.
Kas dirba,tas ir turi.
Koks kvailys pirks arklį,prieš tai nepabandęs su juo pavažnyčioti.