Lietuvių tautininkų sąjungos istorija.

Lietuvių tautininkų sąjungos, kaip ir daugelio kitų tradicinių partijų, ištakos siekia „Varpo“ laikraščio leidėjų grupę veikusią XIX a. pabaigoje. Būręsi apie „Vilties“ ir „Vairo“ laikraščius tautininkų partijos įkūrėjai 1916–1917 m. įkūrė Tautos pažangos partiją, kuri 1924 m. rugpjūčio 17-19 d. vykusioje konferencijoje, susivienijusi su Lietuvos žemdirbių sąjunga, tapo Lietuvių tautininkų sąjunga. Pats šios organizacijos pavadinimas – sąjunga vietoje partijos – reiškė naują šios politinės jėgos pobūdį: ji siekė būti sąjunga, kuri jungia, vienija, telkia lietuvius, iškeldama tautiškumą aukščiau konfesinių bei klasinių skirtumų.Antanas Smetona Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas:Antanas Smetona gimė (1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje, Taujėnų valsčius, Vilkmergės apskr. – 1944 m. sausio 9 d. Klyvlende, JAV,Antanas Smetona kartu su Jonu Jablonskiu ir Vincu Kudirka priklausė slaptai lietuvių organizacijai. Iš gimnazijos pašalintas už tautinius reikalavimus bei atsisakymą melstis rusiškai.1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Universitetą baigė 1902 m. Dirbo Vilniaus žemės banke.
Lietuvių demokratų partijos narys. 1905 m. gruodžio 4 d.-5 d. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas.
1917 m. rugsėjo 18 d. – 22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku (1917–1919 m.). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 m. balandžio 4 d. – 1920 m. balandžio 19 d. pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas.1920–1924 m. Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas. 1923 m. lapkričio mėn. valdžios kelias dienas kalintas už Augustino Voldemaro straipsnio spausdinimą savo redaguojamame „Vaire“. Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. 1924 m. vienas Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas (1925–1926) Povilas Plechavičius drauge su kitais Lietuvos patriotais karininkais gelbėdamas Lietuvą nuo artėjančio bolševikinio sąmokslo ir tuometinės vyriausybės separatinės sutarties su Pilsuckine Lenkija dėl Vilniaus krašto okupacijos pripažinimo,teko imtis kraštutinių priemonių gelbėjant Lietuvos vientisumą ir valstybingumą buvo nutarta perversmo pagalba išgelbėti Lietuvą nuo artejančio chaoso,perduodant valstybės vairą Prezidentui Antanui Smetonai. 1926 m. gruodžio 17 d. paskelbiamas LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTU,buvo juo du kartus – 1931 ir 1938 m. perrinktas. Prezidentu išbuvo iki 1940 m. birželio 15 d.Antano Smetonos nuopelnai Lietuvai įamžinti dokumentinėje to meto chronikoje. 
Gintaras Songaila Nuo 2004 m. Lietuvių tautininkų sąjungos (LTS) narys, 2005–2008 m. LTS pirmininkas.

Tautininkų sąjungos konferencija 2012 liepos 1 d.Mokslų akademijos salėje, kurioje gimė Sąjūdis, įvyko Tautininkų sąjungos konferencija rinkiminei programai aptarti. Konferencijoje dalyvavo virš šimto žmonių -- 97 Tautininkų sąjungos teritorinių skyrių delegatai ir virš dvidešimties svečių.Tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka pristatė konferencijos dalyviams Tautininkų sąjungos rinkiminės programos apmatus, kuriuose buvo siūlomi konkretūs būdai, kaip pagerinti ekonominę ir socialinę padėtį Lietuvoje. Delegatai ir svečiai diskutavo bei siūlė savo pataisas tautininkų rinkiminei programai.Tarp įvairių siūlymų rinkiminei programai buvo siūloma ir įvesti asmeninę materialinę pareigūnų atsakomybę už žalą padarytą valstybei bei išlaidų ir naudos analizės principų taikymą įvertinant už mokesčių mokėtojų lėšas vykdomus projektus. Buvo teigiama, kad įgyvendinus šiuos pasiūlymus būtų iš esmės užkirstas kelias valstybinių lėšų grobstymui.Tautininkų sąjungos rinkiminėje programoje gyvybiniais lietuvių tautos interesais įvardijami šie siekiai: kad lietuvių skaičius Lietuvoje nemažėtų, o didėtų; kad lietuvių dalis Lietuvos gyventojų tarpe nemažėtų; kad Lietuvos teritorija nemažėtų; kad nesiaurėtų lietuvių kalbos vartojimas ir nemažėtų jos vartotojų; kad Lietuvos valstybė išlaikytų pakankamą ekonominę galią; kad baltiškasis kultūrinis paveldas per lietuvių tautą turėtų tęstinumą; kad augtų lietuvių tautos dora ir kultūra.