Lietuvos bajorų Kontrimų-Domeikų giminė

                     Lietuvos bajorų Kontrimų-Domeikų giminės herbas "Danigel"

Tos giminės buvo įžymus du atstovai,tai bajoras Kazimieras Kontrimas ir Ignas Domeika. Kazimieras Kontrimas g. (1777 m. Bahdanavas, dab. Valažino raj. – 1836 m. birželio 11 d. Šiluva) – Lietuvos bibliotekininkas, publicistas,filomatas,Vilniaus masonų ložės aktyvus narys.Studijavo Vilniaus universitete. Dalyvavo 1794 m. sukilime. 1803–1808 m. ir 1814–1824 m. Vilniaus universiteto bibliotekininko padėjėjas, 1804–1814 m. universiteto sekretorius ir istoriografas. 1817 m. vienas Šubravcų draugijos, 1817 m. „Vilniaus spaudos“ ir 1821 m. Nepasiturinčių mokinių pagalbos draugijų steigėjų. Masonas, 1818 m. prisidėjo prie Uoliojo lietuvio ložės reformos. 1822 parengė projektus, kurie liko neįgyvendinti, Vilniaus universitete įsteigti lietuvių kalbos katedrą, Rytų kalbų institutą.Įdomius duomenis apie etninę naujųjų Rusijos imperijos žemių sudėtį 1822 m.pateikė
Kazimieras Kantrimas,jo teigimu, lietuviškai kalbėta didesnėje dalyje visų trijų, anuomet lietuviškomis vadintų gubernijų: Vilniaus, Kauno ir Suvalkų, o taip pat ir Gardino gubernijoje. Vilniaus universiteto bibliotekininkas K. Kantrimas, kuris pateikė Vilniaus universiteto kuratoriui kunigaikščiui A. Čartoryskiui projektą steigti universitete lietuvių kalbos katedrą. Bet to projekto įgyvendinimui sutrukdė sustiprėjusi rusifikacijos politika, todėl universiteto mokslininkai, tiek lietuviai, tiek lenkai, drauge puolė gelbėti tai, kas dar buvo išlikę, būtent: jau esamas kultūrines tradicijas, orientuotas į lenkiškąją kultūrą.Periodinėje spaudoje paskelbė straipsnių iš ekonomikos, buvo baudžiavos panaikinimo šalininkas. Įvairiais slapyvardžiais 1816–1822 m. bendradarbiavo laikraštyje „Wiadomości Brukowe“. Redagavo (su kitais) žurnalus 1815–1818 m. „Dziennik Wileński“, 1820–1822 m. „Dzieje Dobroczynności“, laikraštį „Gazeta Literacka Wileńska“. Už dalyvavimą filomatų veikloje 1824 m. pašalintas iš universiteto ir ištremtas iš Vilniaus. 1829–1830 m. Varšuvoje redagavo žurnalą „Biblioteka Handlowa“. 1829 m. tyrė Polesę, apie ją parašė knygą (išleista 1839 m.). Dalyvavo 1831 m. sukilime.

Kitas giminės atšakos atstovas buvo Ignas Domeika-1802 m. liepos 31 d. Nedzviadkoje – 1889 m. sausio 23 d. Čilės Santjage) filomatas,etnologas 1831 metų sukilėlis,žymus Čilės geologas, mineralogas.Gimė Nedzviadkoje, Naugarduko apskrityje (dabar Baltarusija), lenkiškai kalbančioje Lietuvos bajorų šeimoje. Antrasis iš penkių vaikų šeimoje. Igno tėvas Antanas Ipolitas Domeika (1764–1809 m.) buvo Naugarduko zemstvos teismo pirmininkas. Motina Karolina (?–1832 m.) buvo kilusi iš tose vietose gyvenusios garsios Ancutų giminės. Jų šeimoje, be Ignoto, augo vyresnysis sūnus Adomas Jonas Kseveras Felicionas (1789–1832), jaunesnysis sūnus Kazimeras (1803–1875) ir dvi seserys – Marija (?-1834) bei Antanina (1805–1881).

Lietuvos bajorų Kontrimų-Domeikų giminei dar XV a. suteikė herbą Danguel. 

 Pasak mokslininko proproanūkės ponios Paz Domeyko, Čilėje gyvenantys I. Domeikos palikuonys saugo Kontrimų-Domeikų giminės bajorų titulų dokumento kopiją. Minimas dokumentas buvo sudarytas 1824 m. kovo 18 dieną Minske ir turėjo patvirtinti senos ir garbingos iš protėvių paveldėtos bajorystės įrodymą.

Susirinkusiems valdžios atstovams Tadas (Tadeo), Kazimiero Domeikos sūnus, Vileikos apylinkės valdytojas, minėtais metais ir dieną pateikė raštą, iš kurio aiškėja šios giminės priklausymas bajorystės luomui. Atstovams buvo pristatytas ir Danguel herbas, kuris karaliaus Vladislovo suteiktas 1498 metais. Herbą sudaro auksinis žaliu pagrindu skydas, jame vaizduojama ranka su dviem apsivijusiais vynuogių lapais ir šalmas, kurį puošia trys stručio plunksnos.

Bajoras Tadas Domeika pasiremdamas lenkų autorių kronikomis ir Lenkijos karalių dekretais įrodė, kokie reikšmingi buvo jo protėviai įvairių valdovų laikais, kokias buvo įgiję privilegijas ir kaip plačiai paplitę „keliuose Lenkijos karalystės kraštuose“. Paties bajoro Tado Domeikos šeima įsikūrusi Lietuvoje – Vilniaus apylinkėse, kuriose teisėtai valdo jiems priklausančias žemes. Aptariamu metu šiai šeimai Vileikos apylinkėje priklausė Sisiec vietovė, kuri buvo dovanota už tarnavimą Lenkijos karalystei.

Tadas Domeika priminė ir 1790 m. gruodžio 13 d. (gruodžio 2 d. pagal Rusijos kalendorių) Lietuvos bajorų susirinkimą, kuris taip pat skelbė Kontrimų-Domeikų šeimos bajorystę. Tai buvo įregistruota Pirmojoje bajorų knygoje. Maža to, bajoras Tadas Domeika pateikė septynių ankstesniųjų savo giminės kartų bajorystės įrodymą, pristatė ir dokumentą, pagal kurį jam teisėtai priklauso garbinga Mstislavlio vaivadijos Kardo nešėjo pareiga senojoje Lenkijos karalystėje.

Maža to. Kaip aišku iš įrodymų, kurie 1798 m. buvo pateikti Lietuvos bajorų susirinkimo pirmininkui grafui L. Tiškevičiui (Luis Tyszkiewicz), bajorai Kontrimai-Domeikos priklausė pirmiesiems, labai aukštiems Lenkijos karalystės bajorams ir daugelis jų valstybėje užėmė labai aukštas pareigas. Antai ponas Motiejus (Mateo) Domeika buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiojo valstybės antspaudo sekretorius.

Mes taip pat skelbiame ypatinguoju būdu, kad Tado, Lietuvos Kardo nešėjo, ir Motiejaus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Sekretoriaus, palikuonys yra ponai Ipolitas, Ignotas, Leonas, Juozapas ir Dionyzas Kontrimai-Domeikos, ir kad mes juos užregistravome kaip pirmąją Lietuvos bajorų klasę: DATUM ET SUPRA, – teigiama Kontrimų-Domeikų giminės bajorų titulų dokumente, kuriame taip pat patvirtintos šeimai suteiktos privilegijos. 

Beliktų pasiaiškinti, kas buvo tie Kontrimai, kurie kartu su Domeikomis jau nuo XV a. dalijosi tuo pačiu herbu ir šlovingų protėvių nuopelnais. Pačių Domeikų giminėje paplitusi nuomonė, kad vienas jos giminės pradininkų – Kontrimas, buvęs garsus XIII a. lietuvių karžygys. Ilgainiui Kontrimų vardas liko nerašytinės giminės istorijos, o gal, teisingiau, legendinės praeities paveldas. Išliko tik Domeikų pavardė.