|
50% Prorusiški. |
|
15% Prolenkiški. |
|
35% Probaltarusiški. |
Iš pirmo žvilgsnio būtu sunku prognozuoti ateities įvykius Baltarusijoje,po to kada pasitrauks iš politinės arenos Lukašenkos valdymo epocha.Bet kaip kurias vystymosi kryptis ir tendencijas galima numatyti jau šiandien,atsižvelgiant i komplikuotą to krašto istoriją ir etnografinę sudėtį,bei pastarujų etninių grupių skirtingus geopolitinius traukos polius.Turiu nuvilti Lietuvoje esančius svajotojus,kurie skraido padebesiais manydami,kad šiaurės vakarų Baltarusijos,buvusiose lietuvių kalbos arealo žemėse įmanoma kaip mistinį paukštį feniksą atgaivinti iš pelenų ir prikelti ten išmirusią lietuvybę.Lietuvoje atsiranda dar ir tokių politikuojančių politikų,kurie Lietuvą bando savo politiniuose juodraščiuose įterpti i "ateityje kuriamą" slavų valstybių konfederacijos kultūrinius gniaužtus.Dėl panašių sąjungų su slavais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu lietuvių kalbos arealas pamažu pradėjo tirpti,pirmiau rusėdami,vėliau sulenkėdami tol kol praradome pusę savo etninių žemių.Dabar grįžtant prie temos "Kas laukia Baltarusijos užsibaigus Lukašenkos valdymo erai" atsiradus žodžio laisvei ir realiai daugiapartinei sistemai suaktyvės ne tik politinis gyvenimas Baltarusijoje ,bet ir kardinaliai pasikeis tarpusavio santykiai tarp trijų pagrindinių Baltarusijos etninių grupių,kurios mato skirtingai savo valstybės ateitį,ir save indentifikuoja su atskiru etnosu,lenkiškas apie 15 % baltarusiškas apie 35% ir rusiškas apie 50%.Etninis konfliktas yra užprogramuotas,nors dabar to visai ir nematyti,dėl dabartinės Lukašenkos valdžios jėgos struktūrų susidorojimo su kitamaniais ir slopinimo bet kokio tautinio nacionalizmo apraiškų,nesvarbu ar tai būtu lenkiškas,baltarusiškas ar rusiškasis.Dabartinėmis sąlygomis garsiausiai save išreiškia baltarusiškas nacionalizmas,nes jaučia savo kaip tautos ir valstybės sunykimą sąjunginiuose su Rusija imperiniuose gniaužtuose.Tuo tarpu rusų etninė grupė,arba tiksliau išsireiškus prorusiškos krypties konsorciumas,dabartiniu laiku jaučiasi saugūs ir patenkintas integraciniais procesais EuroAzijos kuriamoje sąjungoje.Dėl tų priežaščių prorusiški nacionalistai yra mažiau aktyvūs ir mažiau girdimi,bet jie sudaro didžiają miegančiają dalį Baltarusijos respublikos gyventojų.Bet pasikeitus Baltarusijoje naujoms politinėms aplinkybėms,kurios pabandytų nuvesti Baltarusiją i Europos sąjungos integracinius procesus ir priedo būtų pabandyta įvesti Baltarusijoje baltarusių kalbą kaip vienintelę valstybinę kalbą,tada prorusiškas junginys padedamas kremliaus apie save pareikštu labai garsiai.Pirmieji pastebimi konfrontacijos žingsniai su Maskva būtu matomi informacinio karo formose,kurios peraugtų i ekonominę blokadą ir prorusiškas separatistines apraiškas rytų Baltarusijos teritorijos regionuose.Baltarusijos ekonominio ūkio sistema sugriuvus sovietų sąjungai,faktiškai išliko ant planinės ekonomikos pamatų, šiek tiek uždėjus ant socialistinės ekonomikos modelio raukšlėto veido truputėli laisvosios rinkos makiažo.Baltarusija kaip nei viena kita iš post sovietinių respublikų yra daugiausiai surišta su Rusija ekonominiais saitais.Todėl Maskvos ekonominė Baltarusijos blokada,priverstu sustoti apie 50% gamybinio potencialo,kas iššauktų socialinę krizę valstybėje.Per vieną dieną yra neįmanomos esminės ekonominės reformos ir nauji ekonominiai partneriai ir relizacija prekių ir paslaugų sferoje,perpildytuose vakarų rinkose.Tokiomis sunkiomis sąlygomis tektu apsispręsti baltarusiškiems nacionalistams,kas yra svarbiau ar tenkintis minimumu,ir pastoviai turėti šaldytuve kelis kilogramus "šlapios dešros" ar kurti savo nacionalinę valstybę ir savo tautos naują ateitį,gal būt net su teritoriniais praradimais.Tiesa pasakius Lietuva stovėjo apsisprendimo kryžkelėje 19 amžiaus pradžioje pasirenkant tarp pilietinio ir tautinio-kalbinio valstybės kurimo modelio,prarandant nemažas etnines,dalinai nutautėjusias teritorijas.Panašus ateities scenarijus laukia Baltarusijos,tik su dar didesniais teritoriniais praradimais.Lenkijos tautinė mažuma šiuo metu yra pati ramiausia Baltarusijoje,nes Lukašenka yra nuslopinęs bet kokias galimas lenkiško nacionalizmo apraiškas.Dabar grįžtant prie Baltarusijos lenkų grupės kuri sudaro apytikriai apie 15% gyvenančių daugiausia vakarų Baltarusijoje,jie pirmame etape kartu kovos petis i petį su baltarusių nacionalistais prieš prorusišką konglomeratą,bet pasiekus bendrų tikslų,ilgainiui jų keliai išsiskirs,nes bendrystę gyventi drauge kartu su baltarusiais apkartins vis garsiau pasigirstantys Varšuvos karingi trimito garsai iš revanšistinių politikos koluarų,keldami vis naujus ir naujus reikalavimus ultimatumų formoje,pradžioje iškils i pirmą planą lenkiškų mokyklų steigimas,vėliau lenkiškų vietovardžių,bei gatvių pavadinimų žymėjimas lenkų kalba, ir t.t.,gal būt net reikalavimai įvesti dvikalbystę. Apibendrinant Baltarusijos ateities prognozes užsibaigus Lukašenkos valdymo erai,turiu pasakyti,kad greičiausiai rytų Baltarusijos teritorijos atiteks Rusijai,o dėl vakarų Baltarusijos varžysis baltarusių nacionalistai su save lenkais asocijuojančiais lenkų nacionalistais.O tame baltarusių-lenkų tarpusavio ginčui kiekviena pusė bandys Lietuvą kviesti kaip neutralų arbitrą bandant gesinti konflikto gaisrą vakarų Baltarusijoje.
Labai realus variantas.
AtsakytiPanaikinti