2015 m. rugpjūčio 13 d., ketvirtadienis
2015 m. liepos 14 d., antradienis
Lietuvių istoriniai santykiai su bulbaRUSKIAIS ( baltarusiais )
Nei istoriškai,nei kultūriškai,nei dvasiškai mūms lietuviams niekada nebuvo
artimi bulbaRUSKIAI.Jeigu peržiūrėsime nuo LDK laikų istoriją iki šių dienų,tai pamatysime kad mus daugiau skiria negu jungia.Pradėsiu nuo Zolotorenkos kazokų armijos baltarusių kazokų pulko vadovaujamo Konstantino Poklonskio dalyvavusio 1655 metais lietuvių etniniame valyme ir genocide-Lydoje,Ašmenoje,Gardine ir Vilniuje ir jo apylinkėse.Toliau Valkininkų mūšis įvyko 1700 m. lapkričio 18 d.kur etninės Lietuvos bajorai sumušė bulbaRUSKIŲ Sapiegų armiją.Toliau 1945 m. sausio 13-ąją – balandžio mėnesį Rytų Prūsijoje Lietuvninkų genocidą vykdė Baltarusijos 3- frontas kuris buvo suformuotas nemaža dalimi iš etninių bulbaRUSKIŲ.Mažosios Lietuvos gyventojai - lietuvininkai, lietuviai - sumokėjo siaubingą kainą. 1944 metų spalio 16-ąją Raudonosios armijos 3-ojo Baltarusijos fronto daliniams įžengus į Rytprūsius, buvo atverstas vienas šiurpiausių Antrojo pasaulinio karo istorijos puslapių,įžengus i rytų Prūsiją-Mažają Lietuvą 3-ojo Baltarusijos fronto daliniams,buvo ištrintas visiems laikams Mažosios Lietuvos etninis bei kultūrinis paveldas,kur jie įvykdė etninį lietuvninkų valymą ir genocidą.Toliau Stalino neteisėta "dovana" bulbaRUSIJAI lietuviškų etninių žemių-Lydos,Ašmenos,Gardino,
kur po karo prieš lietuvius atsidurusius už Lietuvos ribų vyko kultūrinis genocidas,prievartinė asimiliacija,bauginimai,pasuose buvo keičiama tautybė.Neretai pasitaikydavo atvejai,kada lietuviai tarp tarpusavyje prabildavo lietuviškai,būdavo sumušami bulbaRUSKIŲ nacionalistų,todėl daugelis pradėjo slėpti savo tautinę priklausomybę.Sovietmečiu bulbaRUSKIAI vietinius Baltarusijos lietuvius užgauliodavo tokiais žodžiais: Лабусы-фашисты ( labusai-fašistai ) tai dabar Lietuvos lietuvius užgaulioja tokiais žodžiais Летувисы-жмудзины ( letuvysy žmudziny ) Kaip matome niekas nesikeičia nuo senų laikų,tie patys priešai,ta pati neapykanta viskam
kas yra lietuviška.
2015 m. liepos 11 d., šeštadienis
Vilniaus gubernijos Stanislovo Pliaterio 1825 metų etnografiniai statistiniai duomenis.
Stanislovas Pliateris (1784 m. gegužės 10 d. Senajame Daugėliškyje, Abiejų Tautų Respublika – 1851 m. gegužės 8 d. Volšteine, Prūsijos karalystė) – istorikas, geografas, karininkas, Liudviko Pliaterio brolis.Gimė 1784 m. Senajame Daugėliškyje, Kazimiero Pliaterio ir Izabelės Borch šeimoje. 1806 m. įstojo į Napoleono kariuomenę kovojusią prieš Rusijos imperiją. 1815 m. įstojo į Lenkijos Kongreso karalystės kariuomenę, tapo artilerijos majoru, tačiau greitai pasitraukė į Prūsijos karalystę, kur atsidavė moksliniams tyrimams, rašė knygas apie Lenkijos ir Lietuvos istoriją ir geografiją.Išleido 1825 Wroclave knygą Geografia wschodnej częsczi Europy, czyli Opis krajow. 1825 Wroclaw ( Geografija rytų Europos dalies,arba aprašymas kraštų.)
Toje knygoje Stanislovas Pliateris pateikia statistinius duomenis Vilniaus gubernijos pagal tautinę sudėti:
Lietuviai- : 780 000
Lenkai : 100 000
Baltarusiai : (rusėnai) - 50 000
Rusai : 80 000
Žydai : 180 000
https://vimeo.com/5364683
Toje knygoje Stanislovas Pliateris pateikia statistinius duomenis Vilniaus gubernijos pagal tautinę sudėti:
Lietuviai- : 780 000
Lenkai : 100 000
Baltarusiai : (rusėnai) - 50 000
Rusai : 80 000
Žydai : 180 000
https://vimeo.com/5364683
2015 m. birželio 29 d., pirmadienis
Kas laukia Baltarusijos užsibaigus Lukašenkos valdymo erai.
![]() |
| 50% Prorusiški. |
![]() |
| 15% Prolenkiški. |
![]() |
| 35% Probaltarusiški. |
Iš pirmo žvilgsnio būtu sunku prognozuoti ateities įvykius Baltarusijoje,po to kada pasitrauks iš politinės arenos Lukašenkos valdymo epocha.Bet kaip kurias vystymosi kryptis ir tendencijas galima numatyti jau šiandien,atsižvelgiant i komplikuotą to krašto istoriją ir etnografinę sudėtį,bei pastarujų etninių grupių skirtingus geopolitinius traukos polius.Turiu nuvilti Lietuvoje esančius svajotojus,kurie skraido padebesiais manydami,kad šiaurės vakarų Baltarusijos,buvusiose lietuvių kalbos arealo žemėse įmanoma kaip mistinį paukštį feniksą atgaivinti iš pelenų ir prikelti ten išmirusią lietuvybę.Lietuvoje atsiranda dar ir tokių politikuojančių politikų,kurie Lietuvą bando savo politiniuose juodraščiuose įterpti i "ateityje kuriamą" slavų valstybių konfederacijos kultūrinius gniaužtus.Dėl panašių sąjungų su slavais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu lietuvių kalbos arealas pamažu pradėjo tirpti,pirmiau rusėdami,vėliau sulenkėdami tol kol praradome pusę savo etninių žemių.Dabar grįžtant prie temos "Kas laukia Baltarusijos užsibaigus Lukašenkos valdymo erai" atsiradus žodžio laisvei ir realiai daugiapartinei sistemai suaktyvės ne tik politinis gyvenimas Baltarusijoje ,bet ir kardinaliai pasikeis tarpusavio santykiai tarp trijų pagrindinių Baltarusijos etninių grupių,kurios mato skirtingai savo valstybės ateitį,ir save indentifikuoja su atskiru etnosu,lenkiškas apie 15 % baltarusiškas apie 35% ir rusiškas apie 50%.Etninis konfliktas yra užprogramuotas,nors dabar to visai ir nematyti,dėl dabartinės Lukašenkos valdžios jėgos struktūrų susidorojimo su kitamaniais ir slopinimo bet kokio tautinio nacionalizmo apraiškų,nesvarbu ar tai būtu lenkiškas,baltarusiškas ar rusiškasis.Dabartinėmis sąlygomis garsiausiai save išreiškia baltarusiškas nacionalizmas,nes jaučia savo kaip tautos ir valstybės sunykimą sąjunginiuose su Rusija imperiniuose gniaužtuose.Tuo tarpu rusų etninė grupė,arba tiksliau išsireiškus prorusiškos krypties konsorciumas,dabartiniu laiku jaučiasi saugūs ir patenkintas integraciniais procesais EuroAzijos kuriamoje sąjungoje.Dėl tų priežaščių prorusiški nacionalistai yra mažiau aktyvūs ir mažiau girdimi,bet jie sudaro didžiają miegančiają dalį Baltarusijos respublikos gyventojų.Bet pasikeitus Baltarusijoje naujoms politinėms aplinkybėms,kurios pabandytų nuvesti Baltarusiją i Europos sąjungos integracinius procesus ir priedo būtų pabandyta įvesti Baltarusijoje baltarusių kalbą kaip vienintelę valstybinę kalbą,tada prorusiškas junginys padedamas kremliaus apie save pareikštu labai garsiai.Pirmieji pastebimi konfrontacijos žingsniai su Maskva būtu matomi informacinio karo formose,kurios peraugtų i ekonominę blokadą ir prorusiškas separatistines apraiškas rytų Baltarusijos teritorijos regionuose.Baltarusijos ekonominio ūkio sistema sugriuvus sovietų sąjungai,faktiškai išliko ant planinės ekonomikos pamatų, šiek tiek uždėjus ant socialistinės ekonomikos modelio raukšlėto veido truputėli laisvosios rinkos makiažo.Baltarusija kaip nei viena kita iš post sovietinių respublikų yra daugiausiai surišta su Rusija ekonominiais saitais.Todėl Maskvos ekonominė Baltarusijos blokada,priverstu sustoti apie 50% gamybinio potencialo,kas iššauktų socialinę krizę valstybėje.Per vieną dieną yra neįmanomos esminės ekonominės reformos ir nauji ekonominiai partneriai ir relizacija prekių ir paslaugų sferoje,perpildytuose vakarų rinkose.Tokiomis sunkiomis sąlygomis tektu apsispręsti baltarusiškiems nacionalistams,kas yra svarbiau ar tenkintis minimumu,ir pastoviai turėti šaldytuve kelis kilogramus "šlapios dešros" ar kurti savo nacionalinę valstybę ir savo tautos naują ateitį,gal būt net su teritoriniais praradimais.Tiesa pasakius Lietuva stovėjo apsisprendimo kryžkelėje 19 amžiaus pradžioje pasirenkant tarp pilietinio ir tautinio-kalbinio valstybės kurimo modelio,prarandant nemažas etnines,dalinai nutautėjusias teritorijas.Panašus ateities scenarijus laukia Baltarusijos,tik su dar didesniais teritoriniais praradimais.Lenkijos tautinė mažuma šiuo metu yra pati ramiausia Baltarusijoje,nes Lukašenka yra nuslopinęs bet kokias galimas lenkiško nacionalizmo apraiškas.Dabar grįžtant prie Baltarusijos lenkų grupės kuri sudaro apytikriai apie 15% gyvenančių daugiausia vakarų Baltarusijoje,jie pirmame etape kartu kovos petis i petį su baltarusių nacionalistais prieš prorusišką konglomeratą,bet pasiekus bendrų tikslų,ilgainiui jų keliai išsiskirs,nes bendrystę gyventi drauge kartu su baltarusiais apkartins vis garsiau pasigirstantys Varšuvos karingi trimito garsai iš revanšistinių politikos koluarų,keldami vis naujus ir naujus reikalavimus ultimatumų formoje,pradžioje iškils i pirmą planą lenkiškų mokyklų steigimas,vėliau lenkiškų vietovardžių,bei gatvių pavadinimų žymėjimas lenkų kalba, ir t.t.,gal būt net reikalavimai įvesti dvikalbystę. Apibendrinant Baltarusijos ateities prognozes užsibaigus Lukašenkos valdymo erai,turiu pasakyti,kad greičiausiai rytų Baltarusijos teritorijos atiteks Rusijai,o dėl vakarų Baltarusijos varžysis baltarusių nacionalistai su save lenkais asocijuojančiais lenkų nacionalistais.O tame baltarusių-lenkų tarpusavio ginčui kiekviena pusė bandys Lietuvą kviesti kaip neutralų arbitrą bandant gesinti konflikto gaisrą vakarų Baltarusijoje. 2015 m. birželio 15 d., pirmadienis
Главные тезисы бульба-Русского лит-СВИНИЗМА.
2015 m. birželio 1 d., pirmadienis
Rytų Prūsijos prūsiškos-baltiškos pavardės.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)











